Sveikatai

Rau­gi­ni­mas yra vie­nas se­niau­sių tūks­tant­me­čiais nau­do­ja­mų mais­to pro­duk­tų pa­ruo­ši­mo bū­dų, be ku­rio neap­siei­na­ma be­veik vi­so­se pa­sau­lio tau­tų vir­tu­vė­se. Var­gu ar ras­tu­me tą, ku­ris ne­mėg­tų bent vie­no rau­gi­ni­mo bū­du pa­ga­min­to mais­to pro­duk­to: duo­nos, sū­rio, vy­no, alaus, jo­gur­to, ke­fy­ro, rūg­pie­nio, ką be­kal­bė­ti apie rau­gin­tus ko­pūs­tus, traš­kius agur­kė­lius ar rau­donsk­ruos­čius bu­ro­kė­lius. Bū­tent rau­gi­ni­mas pa­de­da kuo il­giau iš­sau­go­ti švie­žią mais­tą, ne­pra­ran­dant ja­me esan­čių vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų. Šį lai­ko pa­tik­rin­tą mais­to pa­ruo­ši­mo bū­dą daž­niau­siai pri­si­me­na­me ru­de­nį, kai ap­link ap­stu gau­siai už­de­rė­ju­sių so­do ir dar­žo gė­ry­bių, iš ku­rių su­ma­ni šei­mi­nin­kė sku­ba pri­ruoš­ti kiek ga­li­ma dau­giau at­sar­gų žie­mai. Rau­gi­ni­mo bū­du kon­ser­vuo­ja­mi ko­pūs­tai, agur­kai, po­mi­do­rai, bu­ro­kė­liai, bu­ro­kė­lių la­pai, obuo­liai, kriau­šės, sly­vos, bruk­nės, span­guo­lės ir įvai­rūs dar­žo­vių mi­ši­niai.
Kopūstai ilgai išsaugo vitaminą C: kopūstuose jis tos pačios koncentracijos išlieka 7-8 mėnesius! Tuo negali pasigirti nė viena kita daržovė. Vertingasis vitaminas – askorbigenas (tokios cheminės formos vitaminas C yra kopūstuose) nedingsta net laikant kopūstų galvas ilgą laiką, nei juos rauginant, nei termiškai apdorojant (jei temperatūra nelabai aukšta). Mat tuo metu askorbigenas virsta askorbo rūgštimi. „Kopūstinis“ vitaminas C organizme atlieka daug biologinių funkcijų – net gali stabdyti vėžio navikų augimą. Didelis šio vitamino kiekis padeda įveikti stresą ir toksinį vaistų poveikį.
Askorbo rūgštis reikalinga absoliučiai visiems, kad įveiktų bet kokias infekcijas, sustiprintų imunitetą. Vitamino C labai reikia sklerozės pažeistoms kraujagyslėms.
Kopūstuose gausu ir kitų vitaminų, mineralų, fermentų bei amino rūgščių. B grupės vitaminai padeda nervų sistemos veiklai. Vitaminas PP aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Vitaminas K užtikrina gerą kraujo krešumą. Karotinas padeda išsaugoti gerą regėjimą ir saugo nuo piktybinių navikų atsiradimo.
Kopūstuose esantis kalis gerina raumenų darbą – ypač širdies raumens, miokardo. Tartroninė rūgštis normalizuoja riebalų apykaitą, lėtina organizmo senėjimą. Kopūsto ląsteliena stimuliuoja žarnyno darbą, tad valgyti šias daržoves itin sveika esant vidurių užkietėjimui, sergant hemorojumi.
Valgyti baltagūžius kopūstus rekomenduojama sergantiesiems diabetu, nes juose mažai angliavandenių ir yra organizmui labai reikalingos pieno rūgšties.
Kopūstų sultys – tai vaistas, kuris gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, padeda išsigydyti gastritą su padidėjusiu rūgštingumu, rekomenduojamas sergantiesiems pankreatitu ir cholecistitu. Beje, sergant šiomis ligomis kopūstų sultis rekomenduojama gerti šiltas – po stiklinę (200 g) 3-4 kartus per dieną 40 minučių prieš valgį – ir taip visą mėnesį.
Šviežias kopūstų sultis reikėtų gerti esant kraujagyslių aterosklerozei, nutukimui, įvairiems augliams, pakrikus nervams. Jeigu reikia pagerinti apetitą ir skrandžio sulčių rūgštingumą, gerkite raugintų kopūstų sultis. Jos taip pat padės užkietėjus viduriams, kenčiant nuo hemorojaus.
Jeigu problema – meteorizmas, patariama išgerti kelis šaukštelius raugintų kopūstų sulčių.
Raugintų kopūstų sunka taip pat naudojama ir kaip priemonė cukrui kraujyje mažinti sergant diabetu: ji skiedžiama vandeniu santykiu 1:1 ir geriama 30-40 minučių prieš valgį po trečdalį ar ketvirtadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Rauginti kopūstai nėra labai sveiki sergantiesiems opa, gastritu, pankreatitu. Dėl to, kad juose daug valgomosios druskos, rauginti kopūstai kenkia hipertonikams bei žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. Tokiu atveju kopūstus prieš valgį derėtų nuplauti arba rauginant dėti minimalų druskos kiekį – 10 g vienam kilogramui kopūstų.
Rau­gin­ti pro­duk­tai yra leng­viau virš­ki­na­mi, nes juo­se esan­čios pie­no rūgš­ties bak­te­ri­jos ne tik ge­ri­na virš­ki­ni­mą, bet ir pa­de­da or­ga­niz­mui ge­riau pa­si­sa­vin­ti su mais­tu gau­na­mus mik­roe­le­men­tus: ka­lį, kal­cį, fos­fo­rą. Pie­no rūgš­tis nai­ki­na pu­vi­mo bak­te­ri­jas žar­ny­ne, to­dėl pa­de­da iš­veng­ti vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo. Be to, kai žar­ny­ne trūks­ta pie­no rūgš­ties bak­te­ri­jų, su­trin­ka vi­sa žar­ny­no veik­la. Pri­si­vei­sia per­ne­lyg daug ki­to­kios rū­šies blo­gų­jų bak­te­ri­jų – mie­liag­ry­bių, pu­vi­mo, ta­da pra­si­de­da tuš­ti­ni­mo­si ir ap­skri­tai svei­ka­tos bė­dos. Juk ne vel­tui sa­ko­ma, kad be­veik vi­sos li­gos pra­si­de­da žar­ny­ne.
Tyrimais įrodyta, jog raugintos daržovės – puiki prevencija prieš vėžį, jog medžiagos esančios raugintuose produktuose slopina ir neleidžia plisti vėžinėms ląstelėms, jog juose rūgimo (fermentacijos) metu susidaro medžiaga, stabdanti vėžio augimą, jog juose gausu Lactobacilli plantarum bakterijų, kurios didindamos antikūnių kiekį organizme, kovoja su infekcinėmis ligomis bei slopina patogeninius organizmus (E.coli, salmonelę).
Norintiems sulieknėti –100 gr kopūstų – 28 kcal
Svarbiausia – raugintų kopūstų galima valgyti kiek širdis geidžia!
Raugintų kopūstų sudėtyje esanti pieno rūgštis suaktyvina virškinimą. Rauginti kopūstai neturi riebalų, bet daug balastinių medžiagų, kurios šalina iš organizmo šlakus ir toksinus.
Bet raugintų kopūstų dieta turi pliusų ir minusų. Ji praturtina organizmą vitaminais. Vitaminas C sustiprina apsaugines organizmo jėgas ir stabdo ląstelių senėjimą. B grupės vitaminai užkerta kelią stresui ir kelia nuotaiką. Be to, šie vitaminai padeda sudeginti riebalus ir yra tikras grožio eliksyras, gerinantis odą. Laikantis kopūstų dietos, per savaitę galima numesti 4-5 kilogramus nereikalingo svorio.
Bet jos galima laikytis neilgiau 5-7 dienų. Priešingu atveju organizmas pradės įsisavinti baltymus ir tuomet sumažės ne riebalų, o raumenų masė. Raugintų kopūstų dieta nerekomenduojama tiems, kurie kenčia nuo hipertonijos, inkstų susirgimų, padidinto skrandžio rūgštingumo ir nutukimo. Be to, reikia labai jau mėgti raugintus kopūstus, kad visą savaitę jie būtų įtraukiami į valgiaraštį kaip garnyras.
Pagrindinis patiekalas – rauginti kopūstai, bet juos galima papildyti daržovėmis ir vaisiais.
Pusryčiai
Avižiniai dribsniai,
250 g vaisių
1 stikl. lieso jogurto.
Riekelė rupių miltų duonos
0,5 stiklinės raugintų kopūstų sulčių.
Pietūs
Raugintų kopūstų blynai (1 tarkuota bulvė, 2 valg. š. raugintų kopūstų, 1 kiaušinis).
40 gr. kumpio.
Raugintų kopūstų salotos su 1 sutarkuotu obuoliu ir 1 morka.
Vakarienė
Troškinti kopūstai su kalakutiena (kopūstai, 200 gr. plonai supjaustytos kalakutienos). Kopūstų sr. (100 gr. kopūstų, dvi bulvės, 500 mililitrų sultinio, petražolė). ˙
Pajutus alkį, pertraukomis tarp pusryčių, pietų ir vakarienės, raugintų kopūstų galima valgyti tiek, kiek širdis geidžia.